opa

Eidavi pasagierius Ninelis, žydiškos nosies ir kraujo turgun pasiderėt. Vai tik trečiadienio užsiėmimas kai bibliotekose šluoja plaukus ir dulkes nuo žemės vargininkės ir neįsileidžia Ninelio, kad tas su savo kaupiais batais nepritrėpsotų. Iš puskilometrio prastai ausei, o gerai iš mylios tartėjo varšuvos ekspresas, kurs antai kas savaitę vis daugiau vėluodavo ir net mieste paplito lozungas “Grįš namo kai pasažierius, anei ryt nei vakarop“. Pirmą mėnesį juokas kelis žmonės taip aukštai iš kliupių išstūmė, kad Ninelio širdies vaivada Feigė, kuri sesele pas Efraima Kahnšikeli galvas tvarstyadvo, skundės, kad visą vakarą kaip per rudens gyvulių varymus, durys tartėjo bravorų su galvom skalytom. Prisiminęs Feigę lengvai dustelėjo ir šypsniu pasikinkęs prie muiladario Falko Fiškės stabtelėjo ir greit ištraukęs savo Victorinoksą grįbžtelėjo vanilinio gabalėlio viršūnę Fiškei nematai. Tada nusiemė skrybelę, tuo pat suslėptam delne tirpindamas muilą į tepalą vikriai nuėjo pasažo vidun. Ten pasitrynė tyreele spranda ir krutinės užkabino. Feigei šiandien kiek anksčiau pamaina baigias, tiktis reiks.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: